1Ijob respondis kaj diris:¶ 2Ĝis kiam vi afliktados mian animon 3Jen jam dek fojojn vi malhonoras min; 4Se mi efektive eraris, 5Se efektive vi volas montri vin pli grandaj ol mi, 6Tiam sciu, ke Dio faris al mi maljustaĵon, 7Jen mi krias pri maljusteco, sed mi ne ricevas respondon; 8Mian vojon Li baris, ke mi ne povas transiri, 9Mian honoron Li detiris de mi, 10Li disbatis min ĉirkaŭe tiel, ke mi pereas; 11Ekflamis kontraŭ mi Lia kolero, 12Kune venis Liaj taĉmentoj, kaj ebenigis kontraŭ mi sian vojon 13Miajn fratojn Li malproksimigis de mi, 14Miaj parencoj fortiriĝis, 15La loĝantoj de mia domo kaj miaj servistinoj rigardas min kiel fremdulon; 16Mian sklavon mi vokas, kaj li ne respondas; 17Mia spiro fariĝis abomenata por mia edzino, 18Eĉ la malgrandaj infanoj malestimas min; 19Abomenas min ĉiuj miaj intimuloj; 20Kun mia haŭto kaj kun mia karno kunkreskis miaj ostoj, 21Kompatu min, kompatu min, miaj amikoj; 22Kial vi persekutas min, kiel Dio, 23Ho, se miaj vortoj estus enskribitaj, 24Per fera skribilo kun plumbo, 25Sed mi scias, ke mia Liberigonto vivas, 26Kaj post kiam mia haŭto estos tiel detruita 27Lin vidos mi, kaj miaj okuloj vidos, ne fremdaj; 28Se vi diros: Kiel ni lin persekutu, 29Tiam timu glavon;